Pirštai. Pirštai. Pirštai. Kutenantys. Veliantys plaukus.
Darantys 'pafu pafu' su tavo skruostais. Besibraunantys po drabužiais. Pirštai.
Bandymas
pavyti svajonę. Geltonais sparnais. Pavogti ją.
O
lietui taip garsiai daužant langus sapnuoti mėnulius giedram danguj. Ir vidury
nakties draskyti nugarą nagais. Be gailesčio. Tikėt, kad tikra tai, ko nematai.
Įsikibti stipriau. Kandžioti. Urgzti. Išleisti mažą vidinį žvėrį. Jausti
šilumą. Meilę. Tai, ką žmonės vadina laime.
Bėgt.
Nuo savęs. Pas tave. Visada. Ir visada grįžt. Kaip grįžta naktis išvarydama
dieną. Mėtyt žvaigždes iš dangaus, kad tu galėtum galvot norus.
Kalbėt
tik mums suprantama kalba. Ir pasistiebti, kad galėčiau tave užuosti. Tu geriau
už narkotikus. Įsigėręs į kraują. O aš reikalauju vis didesnės dozės. Kai tavo
lūpos ant mano kaklo...
O
vietoj tavęs man siūlo didmiesčio smogą. Londono lietų. Ir Berlyno karuseles.
Vietoj tavęs, gyvenimas, kaip nebyliam kinofilme. Gyvenimas, kaip filme. Tai
visai ne tu. Vietoj tavęs sukasi hitas. Pratrintas iki žaizdų vinilas. Svaigsta
galva. Aš atsimenu, kaip tu kvėpavai. Kvėpavai į mane. Vietoj tavęs - akys,
rankos, žodžiai. Rankos, žodžiai, akys. Lūpos, tiltai, skėčiai. Kiekvienas.
Svetimas. Ne tu. Vietoj tavęs man sliūlo sapnus ir ramybę. Ramybę ir sapnus.
Vietoj tavęs - klonai su tavo veidu. Niekingi klounai. Pasakyk, kaip juos
nužudyt? Vietoj tavęs dangus keičia spalvą. Krenta šėšėliai. Ir sapnas
nutrūksta. Vietoj tavęs tavęs nebūna. Ne. Niekas. Niekas tavęs negalėtų
pakeist...
Sapnavau,
kad pasakei man "myliu"...
