Pažadina verkiantis spalis,
Ledinė žemė ir drėgmės kvapas.
Visur.
<Štai jūs išeinat į gatvę.
Dviese.
Ir išvažiuojat namo.
Vieni.>
<Štai jūs tampate paukščiais.
Vėjyje.
Auksu šakų,
Savo žingsnių garsu.>
Kiekvienas sėdi kaip statula prie lango -
Vis dar šiltas nuo alkanų lūpų,
Rankų,
Kvapo,
Šlapių plaukų.
Naktis išsilieja dėmėm nuo vyno,
Vyno, kurio net nebuvo.
Lietaus garsais.
Spalis
Teka
Lietvamzdžiais.
Kiekvienas nemiega savo šaltoje lovoje,
Rankomis ieško mylimų pečių,
Ausų,
Kojų pirštų,
Menčių...
Štai jūs skaičiuojat dienas, kurios sunkios kaip švinas,
Kad išgyventumėt
Iki susitikimo...
