O man pavasaris tavo plaukuos.
Skaičiuojam sekundes mirštančio, tirpstančio sniego. Ir pasiklydusių paukščių čiulbėjimas įsipina į pagaliau spalvotus sapnus.
Radau ramybę.
Skambant afrikietiškai muzikai ir žvangant monetoms, krentančioms iš tavo rankų. Kai bandom išsiburt laimę.
O naktimis mus saugo mantros ir kinietiškas amuletas.
Juoda arbata ir taip ilgai lauktas jaukumas ir šiluma. Saulėlydžio fone dryžuotų kaminų dūmai ir varnos. Mažų namų stogais ropinėjančios.
Svajonės, žadančios išsipildyti.
Ir daug daug nuotraukų. Dar kvepiančių šiltais dažais.
Nukabinėsim jomis sienas, taip nuspalvindami savo kasdienybę jaukiais prisiminimais.
O tu apipinsi viską naujais akordais.
Nemigos naktimis. Ateina įkvėpimas.
Ateities baimė? Ar laukimas?
Dar neapsisprendžiau.
