Išpažintis

    Yra daug žmonių. Mus gerbiančių. Smerkiančių. Tyliai stebinčių. Pirštais rodančių.
Truputi skauda, kai brangus žmogus pasako, kad tavo Gyvenimas - nieko vertas, tuščiai praleistas, prasmės nerasta... Turint omeny, kad man tik 20 metų ir laiko savo vietai po saule rasti dar užtektinai. Tai amžius skirtas kvailystėms ir nuotykiams. Tai amžius, kai daug kas yra pateisinama. Ir tyliai suvoki, kad tai skamba šiek tiek kvailai iš lūpų žmogaus, kurio gyvenimas tik knygų pilnas. Ne ne, nesakau, kad knygos yra blogai. Tikrai ne. Ir aš jas skaičiau. Ir daug skaičiau. Bet, manau, kad turėti įdomių, kvailų ir kartais net truputi kenksmingų sveikatai nuotykių yra daug smagiau. O mano gyvenime per šiuos 20 metų buvo visko...
     Buvo žaidimų kieme su draugais iki vidurnakčio ir piktų kaimynų, kuriems mes trukdėm miegot.
 Nubrozdintų kelių ir plaštakų.
Sudaužytų langų. Gerai, kad ne gyvenamų namų.
Laipiojimo stogų pakraščiais.
Pirmas pabėgimas iš pamokų.
Buvo ir pirmoji "meilė". Žvaigždžių stebėjimas ir pokalbiai iki paryčių. Vėliau - miegas per pamokas.
Pabėgimas iš namų ir daug linksmybių.
Pirmas dvejetas.
Apsilankymas pas pavaduotoją pirmąją mokslo metų dieną.
17 pirmas apsilankymas naktiniame klube, kuriame gavau gėlių. Nuo merginos. o.O
18 gimtadienio sutikimas už mokyklos kampo vaišinant draugus alkoholiu. Po ko buvo labai linksma.
Žolės parūkymas. Už to paties kampo. Prieš klasės auklėtojos pamoką. Ir vėl buvo labai linksma.
Rūkymas. Iš nervų. Dėl kitų padarytų kvailysčių.
Susibadymas veriant auskarus ir darantis tatuiruotę.
     Bet buvo ir dalyvavimų konkursuose ir olimpiadose, pirmų vietų, knygų skaitymo ir eilių rašymo. Buvo draugų, juoko, ašarų. Visko visko....
     O dabar, būdama 20, aš turiu tą, ką myliu labiau už viską. Ir ne, tai ne kažkoks vaikinas. Tai mano dukra. Norit smerkt? Smerkit. O aš manau, kad jauna mama yra labai gražu. Ir jei dabar man leistų grįžt atgal ir nugyvent iš naujo - aš atsisakyčiau. Nesigailiu nieko. Ir nieko nenoriu keist. Klaidos yra gerai. Jau daug kartų tai kartojau. Ir dar kartosiu. Iš jų tik ir semiamės patirties, ir mokomės.

"Parašyk knygą apie mus"

Yra dalykų, kurių, kad ir kaip norėtum, nepamirši. Kažkas, gyvenantis tavo viduje, neleis tau to padaryt. Ir kartais, tamsiom ir šaltom naktim pakiš tau seną seną, juodai-baltą prisiminimą. Kaip mūsų senelių nuotraukas. Kaip nespalvotą kino filmą. Ir tu, visai nejučia, imsi ilgėtis viso to kas buvo. Ir tyliai verksi liūdesio ar džiaugsmo ašarom...
Ir mano galva pilna smulkių mūsų gyvenimų dėlionių nuotrupų. Kažkur, iš gilumos sklinda tas jaukus ir mielas arbatų, turinčių sparnus, kvapas. Ir apkabinimų. Dryžuoti kaminai ir nuo saulėlydžio nusidažę dūmai.
Dar dabar kartais naktim net apsiniaukusiame danguje ieškau žvaigždžių ir prisimenu kaip kartu stebėjom krentant jas. Ir galvojom norus.
Svajojom rašyt. Po sakinį per dieną. Ir kabinom viską ant sienų. Ir sakydama "noriu parašyti knygą" visada girdėjau "parašyk knygą apie mus". O man taip nieko ir neišėjo. Užstrigau ties nematoma riba.
Kažkur mintyse dažnai skamba daina, tapusi kažkuo begalo svarbiu mano gyvenime. Ir tie, visai nepažįstami, netikėtai sutikti vaikinai buvo teisūs sakydami, kad tokios dainos aš dar negirdėjau. Tokios smulkmenos dažnai palieka gilia žymę mumyse.
Kad ir kiek daug laiko praeitų aš nepamiršiu.
Numintų takų. Išsuptų supynių. Bendrų svajonių. Kartu padarytų kvailysčių. Vakarų, kurie virsdavo nemigos ir nuoširdumo naktim. Sutiktų žmonių. Aplankytų vietų. Išklausytų dainų. Pamatytų saulėlydžių su kažkuo brangiu. Jūros, žiemos vidury. Dovanotų meškinų. Šiltų apkabinimų...
O dabar, esant toli nuo viso to, ir visų žmonių galiu drąsiai sakyt - nesigailiu nieko. Prisiminimai neskaudina. Džiaugiuos, kad jie yra. Ir galiu tik padėkot visiems, kad buvo, kas yra, ir, tikiuosi, bus.
Ir kada nors, susisupus į šiltą pledą, galbūt iš tikrųjų parašysiu knygą mums ir apie mus. Su nuotrupom bendros kūrybos, gitaros ir pianino skambesiu, nuotraukom ir arbatų kvapais.
Širdyje beveik įsikūrė ramybė. Jau baigia sukti sau lizdą. Dabar galėsiu rašyti laiškus. Ir saugoti visus, gautus atgal.