Studento užrašai

     Kai iš nuobodulio per paskaitą pagauni save beveik miegant... pradedi daryti keistus? dalykus. Paišyt paraštėse, rašyt pačiam nesuprantamus žodžius japonų kalba, rašyt žinutes ar naršyti facebook'e. Ir staiga pastebi į tave įsmeigtą dėstytojo žvilgsnį. Tiksliau ne į tave, o į tavo telefoną. Ir girdi klausimą:

- O kada aš gausiu žinutę? Vis laukiu, laukiu, bet neateina.
- Atleiskite, neturiu jūsų telefono numerio.

     Ir grupės juokas.
     Tada supranti, kad netyčia tapai klounu, pašaipos objektu, atpirkimo ožiu. Gali vadinti kaip nori. Kaip tau labiau patinka, bet širdy vis tiek suvoki, kad nuo šiol ramybės nebeturėsi. Maištinga ir niekaip nenurimstanti siela nenusileidžia ir kaskart rasdama ką atsakyti klimpsti vis giliau ir giliau. Tai bedugnė. Bedugnė, kurios pabaigą tikiesi pasiekti po semestro pabaigos, bet vyresnieji šnabžda, kad dar kitais metais susitiksit. Ir tyliai pradedi keiktis.
     Savaitę užsitęsusi sloga trukdo sukaupti dėmesį. Stebi apsiniaukusį dangų ir svajoji apie karštą arbatą, šiltą striukę ir pirštines.

2015.09.15

08.30
Kalbotyra