.

O tu nežinojai, kaip ateina senatvė –
Kai viskas kvepia korvaloliu,
Kai visai negalima juoktis,
Jei nenori išprovokuoti kosulio priepuolio,
Kai akiniai artumui ir toliui,
Vieni tam, kad surastum kitus.

O tu negalvojai, kad netikri dantys
Pasiglemžia pusę maisto skonio,
Kad pirštai tinsta taip, kad žiedai
Atrodo juose įaugę amžiams,
Kad užmiegi vidury puslapio,
Veiksmo filmo, net pokalbio,
Neprisimeni žodžių „diržas“ ar net „skarelė“,
Kai bandai paaiškinti, ko ieškai.

Mes jauni, išdidūs kvailiai,
Laimingi tinginiai.
Iki pirmų rimtų pagirių
Mums lieka po keturis metus,
Iki pirmo insulto – dvisešimt aštuoni,
Iki pirmos mirties – penkiasdešimt trys metai;

Todėl, kai matom kažkokį
„Širdies rinkinį“ ant mamos lentynos
Mes persipildom panieka
(Dar pasakyk supirkti visus kryžiažodžius ir maldaknyges)

Kada mes irgi nenumirsim trisdešimties –
Lekiant kartu su motociklu
Į fūrą, kuri apvirsta, -
Primink man tada apie korvalolį,
Akiniai toliui – mašinos daiktadėžėj.
Artumui – ant tavo galvos.