Keliavo kartą katinas. Vienas. Nepriklausomas nuo nieko.
Ateidavo į kitų gyvenimus. Palikdamas mažas pėdutes. Ir prisiminimus. Ir visada
išeidavo. Iškėlęs galvą ir uodegą. Katinas mėgo vienatvę. Šaltą vėją. Mėgo
laisvę. Norėjo švelnumo, bet nesileisdavo prisijaukinamas. Tik leisdavo save
kartais paglostyti.
Kartą
katinas sutiko žmogų. Žmogus pakalbino, pamaitino, paglostė. Katinas atsidėkojo
žmogusi murkimu ir šiluma. O išausšus rytui išėjo savais keliais. Palikęs
pėdsakus ir dar šiek tiek šilumos. O žmogus ieškojo katino. Ilgėjos. Norėjo
prisijaukint.
Kartą
žmogus vėl sutiko katiną. Paklausė kur keliavo, ką matė, ką patyrė. Katinas
pasakojo apie naujas neištirtas teritorijas. Nematytas žvaigždes. anksčiau
negirdėtas dainas. Apie šaltas naktis.
Žmogus
prašė katino pasilikti su juo.
Kartą
katinas grįžo. Žmogus jį pasitiko. Paglostė, pakalbino. Katinas murkė iš
džiaugsmo. Bet bijojo atsisakyti savo laisvės. Turėjo planų. Praminti dar daug
kelių. Pamatyti daugiau žvaigždžių. Sumąstyti daugiau minčių. Ir nors žmogus jo
prašė likti, katinas išėjo. Laisvės keliais. Nežadėdamas nieko.
Kartą
žmogus ir katinas vėl susitiko. Šį kartą katinas pasiūlė žmogui eiti kartu. Dar
nepramintais keliais. Kartu skaičiuoti žvaigždes. Šildyt naktis. Dainuot katinų
dainas.
Vakare katinas įsitaisė ant žmogaus kelių. Žmogus glostė
katiną ir klausėsi jo murkimo. Taip katinas pasiliko su žmogum. Naktis tapo
šiltesnės. Žvaigždės ryškesnės. Muzika garsesnė. Katinas ir žmogus laimingesni.
Katinas
neprarado savo laisvės. Jis vis dar kartais išeina vienas. Kol jo žmogus
nepastebi. Pasivaikšto senais keliais. Paskraido su aitvarais. Pasigroži
žvaigždėm. Ar stebi plaukiančius debesis. Bet dabar katinas sugrįžta pas žmogų.
Taip
žmogus prisijaukino katiną šokoladu ir muzika. Ir katinas visada sugrįš, kol jo
lauks. Ir jį glostys. =^.^=
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą