Daugybė išsidažiusių veidų. Pabaisų - apsimetėlių. O kažkur tarp jų klaidžiojančios tikros šmėklos neprašo saldainių. Jos gąsdina nemokamai.
Visada mėgau tokius vakarus. Su jau tūkstančius kartų matytais vaikiškais filmais apie raganas. Su lietum už lango. Ir daugybe žvakučių kapinėse. O man gera sėdėt šiltuos namuos su puodeliu arbatos ir klausytis vėjo ir šunų staugimo. Ir būtinai reikia turėt saldumynų. Susikus į pledą ir žiūrint siaubo filmą.
O vėliau kažkam visą naktį neleist užmigt, nes vienai baisu.
Mūsų vaiduoklių baidyklė liko kažkur toli. Vieniša, siūbuojanti po lubomis nuo nematomo vėjo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą