O užmigus nebegaliu sustot. Uždegu ir stebiu save iš šalies.
Iš šalies. Žaizdos. Neužgijo.
Kas? Vėl atgijo šešėliai.
Buvo. Mylėjo. Pamiršo. Paliko.
Ten.
Aš nebegrįšiu. Ir vėl nebebus pavasario.
Aš pakilsiu.
Aš jau nebijau aukščio.
Aš nenoriu, kad tu
Aš nenoriu, kad aš
Valandomis, žodžiais kamuotume save...
Sėlina naktis.
Garsai žaidžia slėpynių.
Saldūs kišiai. Slepiasi.
Jų nepasieksi.
Galima juoktis, nenusileisti.
Sunku suprasti, bet lengva atspėti.
Kad aš nebegrįšiu. Ir vėl nebebus pavasario.
Neištrint to, kas buvo.
Vel vytis, laiko nelaukt.
Galima sudegti, nesuspėti, nesudainuoti.
Nepavyti, nesužinoti, pasimesti.
Galima juoktis, nenusileisti...
Į kiekvieną atsakymą turiu dar vieną klausimą.
Klausimai. Paklausk manęs:
Kur tu? - Niekur. Aš einu į niekur.
Taip. Dega laidai. Tai tiesa.
Sausas vanduo. Begalinė nata.
Paklausk manęs:
Kas tu? - Niekas. Bet aš čia. Amžiams.
Aš grįšiu.
Ir vėl ateis pavasaris.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą