<Aš galvojau apie lietų virš jūros. Virš plačios jūros slapčiomis niekam nežinant lyjantį lietų.>
Trūksta oro. Viduje sprogsta tūkstančiai galaktikų.
Žinoma, aš jį pamiršiu.
Kai ateis kovas ar gegužė.
Pamiršiu taip pat, kaip pamirštu peršalimą ar autobuso bilietėlį.
Taip, kaip žmonės pamiršta veidus, vardus, namus ir gatves.
Pamiršiu taip, kaip pamirštu puslapį, kuriame baigiau skaityt. Kaip metus, kada vyko karas.
Kaip mėgstamų kvepalų aromatą.
Kaip pamirštu knygų grąžinimo terminus ir aukštakulnių aidą.
Automobilio spalvą ir numerį.
Vaikystėje kolekcionuotus atvirukus.
Kaip pamirštu mėgstamos dainos žodžius ir sesės gimimo datą.
Kažkas pamirš persukti laiką. Perskambit kažkam.
Pamirš dėl ko jaudinosi. Ir mankštą rytais.
Pamirš metinių datą, ir pasimatymą kine.
Kokie patiko vyrai, ir kaip prancūziškai kimono.
Pamirš, kaip pamiršta viską pasaulyje. Kaip žudo skausmą savyje.
Žaizdos iki vestuvių užgyja. Ruduo ateina rugsėjį.
Ir visi tie veidai, vardai, namai, prospektai
Kaip bučiavo tave į kaktą kai baigėsi žiema...
Kaip kvepėjo plaukai
Ką paišei ant delnų, ir kokių jis bijojo klausimų.
Pamiršiu viską, kas surišo, ir dėl ko vėliau skaudėjo.
<Tu - mylėjęs šaltį, o aš norėjus šilumos.>
- Nori, kad būčiau tavo mūza?
<užmigt susisukus įsivaizduojamam tavo glėby. jei eini, eik. pasiimk viską. susirink nuo manęs savo pėdsakus ir išeik.>
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą