< Rašymas - kaip muzika. Kaip kvėpavimas. Kaip tas faktas, kad muzikantams negalima susižeisti pirštų. >
Gali rašyt.
Gali rašyt kai pavasaris, ar kai ruduo.
Kai lyja ar kai įsimyli. Kai skauda, nesvarbu ar susižeidus, ar pasirinkus netinkamą žmogų.
Kai krenta žvaigždės.
Naktį.
Kai gali galvoti milijonus norų ir tikėt, kad viskas viskas išsipildys.
Kai miestas būna tobulas be žmonių.
Ar penktą ryto vos pradedant kilt saulei.
Prie atidaryto lango.
Nuleidus kojas nuo palangės ir leidžiant kauptis rasos lašeliams ant pirštų galiukų.
Ar ant stogo krašto.
Pasistačius kėdę ir vienkartiniais šaukšteliais valgant arbūzą.
Ir mėtant jo kauliukus į praeivius, kikenant slepiantis, kad niekas nepamatytų.
Gali rašyt klausantis muzikos.
Kurios ritmas sutampa su kvėpavimu.
O žodžiai - su gyvenimu.
Arba kai klausaisi ant kelių miegančio katino murkimo.
Arba kai vidury nakties ateina mūzos ir išvaiko sapnus.
Gali rašyt, kai už lango siaučia audra ar pūga.
Ar kai bijai vienatvės.
< Rašyt gali visada.
Šis pasaulis dar daug ko nematęs. >
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą