Mano, neturinčiuose prasmės, eilėraščiuose
Tu randi savo atspindžių
Kaip taip gyvent
Ir kam tau su kažkuo miegot
Kovoti su nuobodulio jausmu
Viantvė - išeitis
Kai kažkas užgęsta akyse
Nėra tokių miestų, kurių kampuose gali paprastai paslėpti nusivylimą
Nėra tokių salų, kuriose visą laiką vyksta karnavalas
Nėra vaistų nuo kvailumo, baimės, kilpos ir išskaičiavimo
Nėra jų, net jei aš tau pameluočiau
Pabėgt nuo savęs, papasakot, kaip viskas buvo
Mylėti nemylimus, ar tikėti savo žvaigžde
Šių nepakeičiamų sprendimų
Milijonai, brangusis
Ir kaip tai nutiks
Tu turi išsirinkti pats.
Mano, neturinčios prasmės, eilės
Šauksmas, raštas, šokiai
Ir turbūt, tu neturi to žinoti
Bet
Gyvenimas per trumpas,
Kad per naktis miegotum su nemylimais.

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą