Senom
gatvelėm renku prisiminimus saujon.
Išbarstytus.
Laiko
užpustytus.
Išnešiotus
paukščių vėjo takais.
Užstrigusius
medžių šakose su aitvarais.
Pradingusius
kartu su vaikišku juoku ir ašarom.
Likusius
randais ant kelių bei plaštakų.
Pavirtusius
senais laiškais kaimynų pašto dėžutėje.
Paliktus
po medžiais prie garažų spynos rakto skylutėje.
Pirmaisiais
dūmais išsisklaidžiusiais su mūsų norais.
Svajojom
tapt kažkuo,
Bet
daugelis pavirto klounais...
Senuose lapuose slepias užrašai. Lyg po
devyniom spynom. Nuo svetimų akių. Kad nesuteptų nešvariais pirštais
čiupinėdami mano likimą. Galbūt kada atras dar pirštai laisvos vietos. Parašys
porą sakinių. Ir vėl paslėps. Sukraus viską į prisiminimų stiklainį. Padės
kažkur rūsio gilumoj. Ir užrakins duris...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą