- Tu vis dar
rašai?
- Taip.
Kartais. Truputį. Naktį. Iš nematomų siūlų pinu mintis. Laukiu kol prašvis. Ir
paslapčia stebiu šikšnosparnius.
O kažkas po
mano langais aukoja save Dievams.
Šimtams. Ar
tūkstančiams. Nematomų būtybių. Lenkiuos. Ir aš. Už tai, kas neįvyko.
Harmonija.
Ir dar du amuletai. Apsaugot, rodos, daug nuo ko galėtų.
Mintys
pinas. Po truputį. Kaip iš senos prisiminimų dėžutės. Senų draugų potėpiais,
juodai - baltom nuotraukom. Piešiniais. Svajonėm, kurios neatleis. Kovos
menais. Nubrozdintais delnais. Išpapšytais langais. Ir sienom. Ir juodo juodo
katino murkimu.
Buda šypsos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą