Citrinos kvapo arbata. Su šokolado prieskoniu. Ir šalti vėjo gūsiai karts nuo karto perpučiantys skylėtas pirštines.
Raktų skambesys ir pažįstamos durys. Plaukuose sniegas. Arbata beveik atšalo. Ant langų dūmai. Piešiu miesto kontūrus ant aprasojusio stiklo. Iki aušros. Kuri dabar ateina per vėlai. Ir rašau. Kaip visada ne laiku. Tada, kai negalima rašyti. Lūžta žvakės. Ir tik karšto vandens srovės pripildo mane šiluma, kurios šią žiemą taip trūksta.
Pora mėlynų akių. Nesuprantančių. Šio pasaulio. Ir manęs. O man jau nebešalta ir nebebaisu. Kojos seniai sušlapo dėl vakarinių pasivaikščiojimų per balas.
Padovanok man Kalėdoms šiltas kojines ir puodelį karšto šokolado. ^^
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą