Krečia šiurpas.
O už lango ruduo. Po truputį šąla siela. Ir nešildo nei arbata, nei pledas. Žmonių nėra. Tik tyla ir mėnulis viską žino. Nuo šios tylos plyšta stygos ir dūžta langai. Kažkur sprogsta planetos. Galbūt. O gal ir ne.
Greitai vasaris. Ir amžinai šlapios kojos.
Šiandien, kaip ir kasdien - mirtis. Miršta nukritę lapai. Iki vasaros. Ir niekam nerūpi ką tu dabar jauti. Ir kur eini. Kam svajones paverti dūmais. Ir kam renki į rūką į skylėtas kišenes...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą