OM

Nublukusiose rudens gatvėse spalvoti bėgikai.

Ir ataušusi netyčia arbata.

Filosofija, visai nepadedanti mąstyti.

Iki pat ryto tuščia galva.

                 Raudonu kaspinu, kabančiu virš durų, tikiuosi prisišaukti laimę į namus. Gražius sapnus. Ir tylą. Ir ramybę. Mandarinais kvepiančiais pirštais pinu plaukus. Veju baubus.

                 Kasdienybė įgauna rytietišką atspalvį. Raudonai juodą. Ir trisdešimt trypiančių porų kojų. Drebina mintis. Pilkai spalvota ateitis kažkur už kampo seno namo tyko. Galbūt manęs. O gal... Spynom sukabintom ant tiltų. Daugybe inicialų. O mūsų likę tik pirštų antspaudai ant didmiesčio turėklų. Gaudžia varpai...

                 Skaičiuojam laimę ir nesėkmes. Su kažkieno įkvėpimais. Pamiršę savuosius. Neliečiamos stygos. Apdulkėjęs laikas. Kaip mažas, nuskriaustas vaikas.

                 Pentagramos, ritualai ir biblijos.