Bučiuoti atsisveikinant taip, kad burnoje liktų švino skonis.
Po marškiniais stingtų rankos, kurias aš bandau pagaut kažkur ties pečiais.
Žiūrėt į akis, kaip į skylę nuo kulkos.
Saule mano, nuo kada tu turi budelio įpročių?
Svetimėjimo juosta plečiasi kaip gangrena.
Ir laižo pėdas.
Pasisaugok.
Kiekviename bare, kur mes - po valandos kaukia sirenos.
Kiekviena frazė - kaip šūvis.
Kiekviena pauzė - kaip skardis.
Ar priešas aš tau?
Tomis lūpomis, kurios dabar smaugia eilinę cigaretę, tu dar mokėjai šypsotis ir dainuot.
Aš po pusvalandžio išvažiuosiu, o tu liksi laužyti riešų ir gert.
Berniuk mano, su kuo tu kovoji? Ar tik ne su savimi?
Ar ne su savimi pačiu, neriančiu į tuštumą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą