Jie važiuoja atgal - kiekvienas į savo namus.
Tai reiškia - pats laikas prisipažinti:
Aš beveik mirštu.
Aš negaliu kvėpuot.
Norisi palikti miestą, šalį, planetą...
Ir jei kažkur yra pasaulio kraštas, aš noriu tave ten pasiimt.
Jie važiuoja atgal - ant veidų naktinių žibintų šveisa.
Kažkieno langai vis dar nemiega, per radio groja Roxette.
Iki susitikimo koks tūkstantis metų.
Tai reiškia - pats laikas pabėgt.
-Aš pavargau slėptis.
-Man nusibodo meluot.
O pati rankose lamdo didžiulį šaliką.
Ir kuriame nors gyvenime, bet tikrai ne šiame,
Jie taps herojais kokios nors melodramos -
Italijos saulė ir tikrasis Corvette...
Ir jie aukštai, o apačioje raudoni stogai.
- Myliu tave.
< Kai pavargsi būti lyriniu herojumi, užeik, papietausim.>
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą