Kai kurie žodžiai priverčia nenorom sugrįžt ten iš kur taip beviltiškai bandau pabėgt. Į tuos laikus, kai kūrėm savo istoriją. Kaip filme.
Svajonės. Viltys. Čigonės mestos kortos. Ir pažadas visada likt kartu. Mielos dovanos. Pirma daina ir pirmas šokis. Ir visa tai, ko niekada anksčiau nebuvo.
O dabar. Kiti žmonės. Kitos vietos. Kitas vaizdas pro langą. Net kitas dangus. Iš kurio nebekrenta žvaigždės. Tik kartais aplanko sapnuose prisiminimai. Kaip scenos iš kinofilmo.Juostos, kuri nebetinka nė vienam grotuvui. Viskas, ko nebepakartosi.
Reikia mokėti užversti nuobodžią knygą, išeiti iš prasto filmo, ir išsiskirti su tais, kurie tavęs nevertina.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą