Žiemos šaltis kausto tavo kūną,
O man nešalta
Tiesiog trūksta atvirumo.
Ir baltos snaigės veliasi į plaukus,
Svajonės tyliai smelkiasi gilyn į kaulus.
O liūdnai sielai trūksta šokolado,
Grublėtų pirštų ant mano mažo delno
Kur braižė linijas likimo Tavo Dievas
Ateik. Išburk.
Būt ar nebūt šiandieną.