....

     Skauda. Skauda taip, kaip krentant paskutinėms stiklo šukėms ant šaltos žemės... Aš taip noriu sugrįžt į mūsų pavasarį. Kai viskas dar buvo taip gerai. O dabar atrodo, kad tai buvo tiesiog sapnas. Sapnas, kurį norėčiau sapnuot vėl ir vėl ir vėl. Džiaugtis kiekviena diena ir nieko nebijot. Sugebėt džiaugtis kiekviena smulkmena. Ir praeiviuose neieškot pažįstamų akių ir šypsenos. Kurių niekada neberasiu. O jei rasiu, jos nebebus mano. Nebebus artimos.

-Ištrink viską.

-Ir tu ištrink. Išmesk. Pamiršk.

-Sekmės.

-Ačiū. Ir tau. Saugok save.

Tyla... Turbūt ilgam.